- vuikis
- vùikis sm. (1) vaikigalis, vaikėzas: Iš Kauno atvažiuoja visokių vùikių Šk. Dabar tai vùikis varo (aria), o tėvas naktį [aria] Snt.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
vuikė — vùikė sm. (1) žr. vuikis: Jis vis tiek nedurnas devyniolikos metų vuikė Grš. Toki da tik vùikės, o jau kap įloja Plv … Dictionary of the Lithuanian Language